Europos Sąjungos Europos Kaimynystės politika Moldovos ir Ukrainos atžvilgiu - didesnė kompetencija viduje lemia didesnę įtaką užsienyje

Šiame magistro darbe nagrinėjama ES įgyvendinamos Europos kaimynystės politikos rezultatai Moldovoje ir Ukrainoje. ES įtaka ir poveikis vertinamas, remiantis europeizacijos teorijos konstruojamais mechanizmais. Išvados apie ES įtaką ir poveikį Moldovos ir Ukrainos viešajai politikai daromos, pasitelkiant nuodugnią trijų atvejų studiją: ES reikalavimų, prieš įvedant naujus prekybos režimus, įgyvendinimas, susitarimai dėl supaprastinto vizų režimo ir readmisijos bei ES vadovaujama Moldovos-Ukrainos sienos monitoringo misija. Magistriniame darbe europeizacijos teorija pritaikoma ES santykių su trečiosiomis šalimis analizei, pateikiama ES kompetencijų raida su prekybos režimu, sienų apsauga ir migracija susijusiais klausimais bei viso to pasekmės Europos kaimynystės politikos įgyvendimui. Galiausiai, pagal konkrečių viešosios politikos sričių reformų įgyvendinimo eigą Moldovoje ir Ukrainoje vertinamos ES galimybės turėti įtakos ar daryti poveikį Europos kaimynystės politikos programoje dalyvaujančioms valstybėms.

Three cases where EU has different competences and which are the most developed in EU relations with Moldova and Ukraine are analysed here. They include current trade regimes with EU (Autonomous trade preferences in case of Moldova and negotiations on free trade area in case of Ukraine), European Union Border Assistance mission to Moldova and Ukraine (EUBAM) and visa facilitation and readmission agreements. Master’s work argues that deeper cooperation between EU and ENP countries began only after these policies were more harmonized inside the EU and show how EU transfered it‘s experience in these fields to Moldova and Ukraine. The independent variable is EU policy harmonization level while the dependent variable is the transfer of EU recommendations and their implementation in Moldova and Ukraine. The hypothesis is that at the macro level degree of transferring EU recommendations to Moldova and Ukraine depends on concrete policies harmonization level inside the EU. It means that more intense transfer can be expected in policies where EU has exceptional competence and results might be not so good where decision is made by EU member states governments. To conclude, widened understanding of europeanisation theory allows usage of this theory in EU relations with non members. However, it is important to have in mind that the horizontal mechanism used by the EU is not of the same degree of integration in the case of ENP and to EU member states. Such position creates the situation... [to full text]