THE SPECIFITY OF BOOK SCIENCE IN EASTERN EUROPE AND FORMATION OF NATIONAL RESEARCH SCHOOLS TILL WORLD WAR II.

The appearance of book science as an autonomous discipline of science can be traced back in Eastern Europe to the beginnings of the 19th century. It was evolving from bibliography, history of literature, editorial, bookselling and library activities and practice, and from educational needs. Its further growth has been enhanced by the rapid increase of book world, institutional and professional developments in book culture, and realization of a multitude of benefits arising from bibliological studies. The latter could have been identified in the field of science, development of ideas, social and political relations. Initially, theoretical background of East European bibliology was influenced by Western European concepts, particularly French and German. Afterwards, however, original concepts and specific approaches to book science have been developed in Poland, Russia, and Ukraine, followed by other countries. There has been a significant degree of unification observed in views and thoughts about book and book science, resultant from the largely common past of book culture in Eastern Europe, shared historical experience, political, language and religious situation, and fairly continuous exchange of scientific ideas. Nevertheless, local circumstances related to dissimilar traditions in book studies, variable influence of ideology and politics, uneven potential of scientific communities, and uneven recognition of the discipline in different countries, have left their clear imprint too. Their result is the variety of research paradigms, different focus points in book studies, and the development of various research schools, some of them specific for certain countries. The notion of 'national research schools', present in the science about science, was introduced by Robert Estivals, who wrote in the encyclopaedia Les sciences de l'gcrit (1993): "The French school of bibliology is undoubtedly one the most important schools, besides the Belgian, Polish, Russian, and Swiss one. They are so much unlike the Anglo-saxon school, which tends to brings bibliography and bibliology together, that one may speak about the continental European bibliological school, different from English and North American concepts". The essence of a national research school usually shows through a larger number of variables considered, convincing facts and evidence, but it also involves a certain degree of subjectivity, so that proper explanation is only achieved after considering opinions and emotions as well. In addition, the perception of research schools varies depending on the observer, whether from inside, through the eyes of representatives or supporters, or from outside. In the former case, there is a trend towards emphasizing differences in fundamental views about a given discipline or research direction. Consequently, different criteria of school identification are used (e.g. narrower subjects, influential persons or institutions), and the number of schools appears to grow. In the latter, though, a trend towards generalization and synthesis at broader spatial and temporal scales prevails. Breakthrough events in the development of national research schools in Eastern Europe include the origin and re-establishment of independent states after the World War I (Lithuania, Latvia, Estonia, Poland, Czechoslovakia), and later the collapse of Soviet Union in 1991, when Baltic states, Byelorussia and Ukraine have become independent, and substantial political and social changes occurred in all countries formerly belonging to the communist block.… [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Knygotyra kaip savarankiška mokslo disciplina Rytų Europoje pasirodė XIX amžiaus pradžioje. Ji rutuliojosi iš bibliografijos, literatūros istorijos, redaktorių, knygų prekiautojų bei bibliotekų patirties ir tenkino švietimo poreikius. Tolesnį jos augimą spartino knygų pasaulio plėtra, knygos kultūros institucinis ir profesinis augimas, bibliologinių studijų įvairiopos naudos supratimas. Pastaroji siejosi su mokslo, idėjų raidos, socialinių ir politinių santykių sritimis. Iš pradžių teoriniai Rytų Europos knygotyros pagrindai rėmėsi Vakarų Europoje, ypač Prancūzijoje ir Vokietijoje, gyvavusiomis koncepcijomis. Tačiau vėliau Lenkijoje, Rusijoje ir Ukrainoje, o netrukus ir kitose šalyse atsirado originalios knygotyros koncepcijos ir specialūs tyrimo metodai. Kadangi Rytų Europos knygos kultūra daugiausia buvo bendras paveldas, taip pat dėl bendros istorinės ir kalbinės patirties, religinės situacijos ir gana pastovių mokslo idėjų mainų visoms šio regiono šalims būdingas tam tikras knygos ir knygotyros mokslo idėjų bendrumas. Vis dėlto vietinės sąlygos, skirtingos knygos studijų tradicijos, nevienoda ideologijos ir politikos įtaka, mokslo bendruomenių potencialo netolygumas ir disciplinos pripažinimo laipsnis taip pat paliko aiškų pėdsaką. Dėl to atsirado įvairios tyrimų paradigmos, skirtingi knygotyros tyrimų aspektai, išsiplėtojo nemaža mokslo mokyklų. Robert'as Estivals'is į mokslotyrą įtraukė nacionalinių mokslo mokyklų sąvoką. Enciklopedijoje Les sciences de l'écrit (1993) jis rašė: „Prancūziškoji bibliologijos mokykla šalia belgiškosios, lenkiškosios ir šveicariškosios yra, be abejo, pati svarbiausia. Jos labai nepanašios į anglų saksų mokyklą, kuriai būdinga sulieti bibliografiją ir bibliologiją, tad galima kalbėti apie kontinentinę bibliologijos mokyklą, skirtingą nuo Anglijos ir Šiaurės Amerikos koncepcijų". Nacionalinių mokyklų esmė dažniausiai išryškėja iš daugelio akivaizdžių požymių, įtikinamų faktų ir liudijimų, tačiau išskiriant mokyklas pasireiškia ir tam tikras subjektyvumas. Taigi tik pasvėrus nuostatas ir nusiteikimus, suformuluojami tam tikri apibrėžimai. Be to, mokslo mokyklų suvokimas skiriasi pagal stebėtojo padėtį -- ar jis stebi mokyklą iš vidaus kaip jos atstovas ir gynėjas, ar iš išorės. Pirmuoju atveju linkstama pabrėžti fundamentalių tam tikros disciplinos ar tyrimių krypties sampratų skirtumus. Dėl to mokykloms identifikuoti naudojami skirtingi kriterijai (pavyzdžiui, siauros temos, įtakingi asmenys ar institucijos) ir atrodo, kad mokyklų daugėja.… [ABSTRACT FROM AUTHOR]